pairas

pãiras, -à adj. (3^b) 1. Gs, Krš be tvarkos numestas, išdrikas: Pairì daiktai tavo, t. y. nesukrauti į vietą J. Tėvui mirus pairì pašaliai liko Up.

pãira n.: Dabar dar viskas pãira, bet palauk, susitvarkysim! Alk. pairaĩ adv.; N: Kad kraustos, pairaĩ sumeta daiktus, t. y. nesudeda po rėdu J. Į klėtį, žinau, kad negali nė vieną leisti: vilnos, linai, sruogos visur pairai Žem.

2. iširas, nesuspaustas, palaidas: Išplūšink gijas, kad būtų pãiros Up. Negaliu važiuot – vežimas pãiras (netvirtas) Ig.

pairaĩ adv.: Per daug pairaĩ sukrovei malkas – gali sugriūt Ig.

3. prk. netvarkingas, pakrikęs: Pãiras gyvenimas DŽ.

pairaĩ adv.; Sut: Mano visi reikalai pairaĩ stovi Ig. Pairaĩ gyvena, dėl to nėko ir netura Lk. Pairaĩ taip gyvenu, nė į svečius negaliu prašyti Krš.

4. K irstantis, minkštas, trupus: Pãirą žemę apdenk šatroms, ka vištos neiškasinėtų Ll. Čia pãiras molis Dkš. Pairà (minkšta) duona KII34.

◊ pairà balà netvarka: Kai tik šeiminykas išėjo, pasidarė pairà balà Mrj.

pairì bar̃ščiai; V.Piet netvarka: Et, pas juos toki pairì bar̃ščiai – neik į žentus Alk.